Siekiant geresnės vaikų emocinės savijautos, atsižvelgiant į vaiko raidos etapus, mokykloje vykdomos socializacijos ir emocinio ugdymo programos:
Priešmokyklinėse klasėse „ZIPIO DRAUGAI“
Programa skirta padėti vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės vaikų emocinės savijautos.
Programa „Zipio draugai“ moko vaikus kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Moko vaikus empatijos, susirasti draugų, kreiptis paramos ir ją priimti bei padėti aplinkiniams. Padeda ne tik nesileisti būti patyčių aukomis, bet ir patiems netapti priekabiautojais.
1 – 2 klasėse „OBUOLIO DRAUGAI“
Ši programa yra programos „Zipio draugai“ tęsinys. „Obuolio draugai“ padeda ugdyti vaikų socialinius ir emocinių sunkumų įveikimo gebėjimus: moko vaikus suvokti ir kalbėti apie jausmus, pasakyti tai, ką nori pasakyti, įdėmiai išklausyti, susidraugauti ir išsaugoti draugystę, kreiptis pagalbos ir padėti aplinkiniams, įveikti vienišumą, atstūmimą, patyčias ar priekabiavimą, spręsti konfliktus, lengviau išgyventi pasikeitimus, netektis ir netgi mirtį.
3 – 4 klasėse „ĮVEIKIAME KARTU“
Programa skirta padėti vaikui iš(si)ugdyti socialinius bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimus, ugdyti pozityvius bendravimo ir problemų sprendimo gebėjimus ir taip užkirsti kelią įvairių priklausomybių, destruktyvaus ir savidestruktyvaus elgesio atsiradimui bei gerinti bendrą emocinę vaiko savijautą.
3 – 8 klasėse OLWEUS smurto ir patyčių prevencijos programa
Programos tikslai: sumažinti patyčias tarp mokinių; užkirsti kelią naujų patyčių problemų atsiradimui; siekti geresnių tarpusavio santykių mokykloje.
Programa siekiama kurti mokykloje tokią aplinką, kurioje suaugusieji imtųsi atsakomybės už tai, kad vaikai nebūtų skriaudžiami ir jaustųsi saugūs.
Pagrindinės programos veiklos nukreiptos į mokykloje dirbančių suaugusiųjų mokymą: pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti, nustatyti griežtas nepriimtino elgesio ribas, nuolat tinkamai taikyti elgesio taisykles, kurti saugesnę aplinką.
5 – 8 klasėse LIONS QUEST „Paauglystės kryžkelės“
Tai gyvenimo įgūdžių ugdymo programa. Ši programa į Bendrąsias ugdymo programas integruoja socialinį ir emocinį ugdymą, charakterio ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų ir patyčių prevenciją bei mokymąsi tarnaujant, taip skatindama tinkamą paauglių vystymąsi.
Socialinis emocinis ugdymas organizuojamas kaip procesas, kurio metu vaikai ir suaugusieji įgyja žinių, nuostatų, įgūdžių ir kompetencijų šiose srityse: savo emocijų suvokimas ir valdymas, pozityvių tikslų išsikėlimas ir pasiekimas, kitų globa ir rūpinimasis kitais, pozityvių santykių su kitais kūrimas ir palaikymas, tinkamas tarpasmeninių santykių situacijų valdymas, atsakingas sprendimų priėmimas.
Žmogaus mintis ir elgesį lemia emocijos, kylančios iš išgyvenimų ir prisiminimų, kurie suformuoja vidines nuostatas, įsitikinimus ir vertybes. Emociškai intelektualus žmogus – tas, kuris išmoksta stebėti save. Savistaba, refleksija ir savęs keitimas norima linkme – emociškai intelektualaus žmogaus pranašumai ir įrankiai, sudarantys sąlygas kurtis vidinę „laimės“ būseną, norimą santykį su savimi ir kitais žmonėmis. Lietuvoje emocinis intelektas dar vadinamas emociniu išprusimu arba emociniu raštingumu.
Socialinės ir emocinės kompetencijos vystosi nuosekliai. Jau mažieji turi pažinti save, savo emocijas, stiprybes ir silpnybes, paskui turi išmokti emocijas suvaldyti, tapti savo gyvenimo tvarkytojais, organizatoriais, atsakingais ir pasitikinčiais savimi piliečiais. Kai išmoksta pažinti save ir valdyti emocijas, stiprėja jų gebėjimas suprasti kitus žmones, empatiškumas, tolerancija. Kai įgyja gebėjimą būti empatiški, gali kurti gerus tarpusavio santykius, išmoksta bendrauti, dirbti kartu, taikiai spręsti konfliktus. Šie gebėjimai yra itin svarbūs, priimant atsakingus sprendimus, prisiimant asmeninę, socialinę ir moralinę atsakomybę.
Socialinis ir emocinis ugdymas yra procesas, kuris apima žinių, nuostatų ir įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą:
Savimonė – gebėjimas atpažinti savo jausmus, mintis ir suprasti, kaip visa tai veikia elgesį. Ši kompetencija apima stiprybių ir silpnybių įvertinimą, gebėjimą išsikelti realius tikslus, pasitikėjimą savimi ir optimizmą;
- Tikslus savęs suvokimas;
- Tikslus savo jausmų atpažinimas ir įvardijimas;
- Savo stipriųjų ir silpnųjų pusių atpažinimas;
- Pasitikėjimas savimi;
- Savarankiškumas;
- Gebėjimas išsikelti realius tikslus;
- Dvasingumas;
- Teigiamas mąstymas;
- Aktyvus veikimas.
Savitvarda – gebėjimas reguliuoti savo emocijas, mintis ir elgesį skirtingose situacijose. Tai apima įgūdžius ir strategijas, kurios padeda nutolinti pasitenkinimą, valdyti stresą, kontroliuoti impulsus, motyvuoti save, siekti asmeninių ir akademinių tikslų;
- Impulsyvumo kontrolė;
- Streso valdymas;
- Emocijų valdymas;
- Motyvacija ir disciplina;
- Tikslų nusistatymas ir siekimas;
- Organizuotumas.
Socialinis sąmoningumas – gebėjimas į situaciją pažvelgti iš kito žmogaus perspektyvos ir užjausti kitus (taikoma ir žmonėms iš kitokių kultūrų bei religijų). Socialinė atsakomybė apima socialinių bei etinių normų supratimą, gebėjimą ieškoti šeimos, mokyklos ir bendruomenės ištekių;
- Gebėjimas pažvelgti iš kito asmens perspektyvos;
- Empatiškumas;
- Socialinės įvairovės pripažinimas;
- Atsakomybė už kitus;
- Kitų gerbimas;
- Pagalba kitiems.
Tarpusavio santykiai – gebėjimas sukurti ir išlaikyti tinkamus santykius (taikoma ir žmonėms iš kitokių kultūrų ir religinių grupių). Santykių kūrimo ir palaikymo įgūdžiai apima žinias, kaip reikia aiškiai bendrauti, klausyti, bendradarbiauti, atsispirti neigiamai įtakai, spręsti konfliktus ir prašyti pagalbos;
- Tarpusavio santykių kūrimas ir išlaikymas;
- Bendradarbiavimas;
- Mokėjimas spręsti konfliktus;
- Gebėjimas tarpininkauti konfliktuose;
- Atsispyrimas neigiamai įtakai ir santykių išsaugojimas;
- Gebėjimas ieškoti pagalbos;
- Tarnavimas bendruomenei.
Atsakingas sprendimų priėmimas – gebėjimas priimti sprendimus priklausomai nuo mokyklos ar gyvenimo lūkesčių, etinių standartų, saugumo ir socialinių normų ir realaus pasekmių įvertinimo. Priimant tokius sprendimus, atsižvelgiama į savo paties ir aplinkinių gerovę.
- Problemos identifikavimas;
- Situacijos analizė;
- Išmintingų sprendimų priėmimas;
- Veiksmas, numatant pasekmes;
- Asmeninės, socialinės, moralinės atsakomybės prisiėmimas.