Džiaugiamės dar viena naujove, kuri bus įgyvendinama nuo 2019 – 2020 metų Kauno Viktoro Kuprevičiaus progimnazijoje.
Net 94 mokiniai, keturios pradinių klasių mokytojos – Janina Intienė, Lina Dzimidavičienė, Aldona Krikštanavičienė, Aušra Jančauskaitė ir direktorės pavaduotoja ugdymui Sonata Alijošienė pasirengę naujam iššūkiui. Tai pirmieji mokykloje, pirmieji ir vieninteliai Kaune bei vieni iš 10 mokyklų atstovų Lietuvoje, kurie mokys pradinių klasių mokinius finansinio raštingumo.
2019 m. gegužės mėnesį teigiamai buvo įvertinta Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos konkursui pateikta paraiška. Mokykla paskelbta viena iš 10 Lietuvos mokyklų, kurios nuo 2019 – 2020 metų stiprins pradinukų finansinio raštingumo kompetenciją įgyvendindama pilotinį projektą „Mano bendruomenė“.
Apie finansinį raštingumą daug šnekama, bet realių veiksmų jam stiprinti kol kas trūksta. Tarptautinis PISA penkiolikmečių finansinio raštingumo tyrimas rodo, kad net ketvirtadalis Lietuvos jaunuolių nesugeba susidoroti su užduotimis, kurioms reikia bent minimalių savarankiško mąstymo gebėjimų. Kas turėtų vaikus išmokyti skaičiuoti pinigus? „Lietuvos Junior Achievement“ kartu su Lietuvos bankų asociacija rekomenduos priemones ir rengs metodiką, kurią įgyvendins konkurso būdu atrinktos mokyklos.
„Lietuvos Junior Achievement“ kartu su Lietuvos bankų asociacija atliko apklausą, kurioje dalyvavo šimtas 13 – 15 metų jaunuolių. Rezultatai parodė aiškią tendenciją, jog daugiau nei pusė (53 %) mokinių mano, kad jie gauna nepakankamai žinių apie finansinį raštingumą. Trečdalis (28 %) respondentų negalėjo savais žodžiais paaiškinti frazės „finansinis raštingumas“. Dauguma atsakiusiųjų finansinį raštingumą sieja su bendrąja ekonomika, kiti su verslu, finansinių terminų išmanymu ir taupymu. 29 % mokinių sako, kad daugiausia žinių apie finansus gauna iš mokyklos, o ketvirtis atsakiusiųjų – kad daugiausia apie tai girdi savo šeimoje.
„Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė pastebi, kad „jeigu žiūrėsime tik į formalųjį ugdymą, tuomet sunku būtų įžvelgti sistemiškumą finansiniame švietime. Šiandien didelė dalis švietimo įstaigų susikoncentravę ties mokinių ruošimu egzaminams, o verslumo bei finansinio raštingumo įgūdžius nustumia į šalį. Mokyklose šiai dienai nėra daug alternatyvų, mokiniai neturi daug erdvės rinktis, bet turi elgtis pagal tam tikrą šabloną. Metas jaunimą ruošti ne tik būti nuolankiais darbuotojais, dirbti sistemoje, bet ir kaupti žinias, reikalingas realiai gyvenimiškai patirčiai“.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius teigia, jog „labai svarbu ne tik formalusis švietimas, bet ir neformalioji pusė. Pirmiausia, tai piniginių reikalų, pavyzdžiui, išlaidų, taupymo ir bankininkystės ar investavimo klausimų aptarimas su tėvais. Tyrimai rodo, jog tokie vaikai pasiekia geresnių finansinio raštingumo rezultatų“.
Tad 2019 – 2020 mokslo metai – naujų iššūkių ir naujų galimybių metai.
Finansinio raštingumo projekto koordinatorė
Direktorės pavaduotoja ugdymui
Sonata Alijošienė